Autobusu neatvažiuosi, net su mikroautobusu nelabai, nes kai kurios gatvelės tokios siauros, kad kiti net mašiniuką vairuodami išsigąsta, artėdami prie siauriausios vietos.
Kodėl man patinka šis kaimelis?
Jis neturistinis. Ir ne prie jūros. Nors jūra šalia 😊. Už poros kilometrų Agios Gordios paplūdimys: ilgą, auksinį, su kavinėmis, šezlongais ir ta perpildyta vasaros energija, kurią mylime ir kartu vengiame.
Jei paklausite vietinių, tai tikrai Jums pasakys kokį paslėptą nuo turistų paplūdimį visai šalia jų.
Kur tas Pentati?
Pentati įsikūręs Korfu vakariniame krante, maždaug 200 metrų aukštyje virš jūros lygio. Nuo Agios Gordios – vos 3,5 km, nuo Korfu miesto – apie 18 km. Gyventojų – apie 230.
Piratai, gynybos kalnas ir žvejų paslaptis
Kad suprastum Pentati, reikia grįžti į XVI amžių. Tais laikais Viduržemio jūra nebuvo romantiška atostogų vieta – ji buvo piratų karalystė. Garsiausias jų visų buvo Barbarosa – „Raudonbarzdis” – Osmanų laivyno admirolas, kurio laivai terorizavo visą Viduržemio jūros pakrantę, plėšdami žvejų kaimus Italijoje ir Graikijoje. Vienas iš jo mėgstamiausių taikinių: vyrų ir berniukų grobimas. Šitaip jie papildyvao vergų irkluotojų gretas.
Štai kodėl Pentati stovi ten, kur stovi – ant kalno, o ne prie vandens. Gyventojai žinojo: piratas prie uosto pasirodo greitai, bet į kalną lipa sunkiai. Jūra buvo jų pragyvenimo šaltinis, bet taip pat ir nuolatinis pavojus. Todėl – valtys apačioje, namai viršuje.
Ir štai kas įdomu: ši tradicija išliko iki šių dienų. Jei pasivaikščiosite Pentati gatvelėmis, pastebėsite keistą reginį – valtis ant kalno. Žvejai vis dar laiko jas kaimelyje, o rytais nuleidžia prie jūros.
Kaimelio vardo kilmė – nepatikėsite
Kodėl „Pentati”? Atsakymas gali nustebinti – jis neturi nieko bendra nei su žvejyba, nei su piratais.
Kaimelis įkurtas XVI amžiuje, Venecijos valdymo laikais. Kalvos virš kaimelio buvo ąžuolynais apaugę plotai, o gilės turėjo didelę ekonominę vertę: jomis šėrė kiaules, iš gilių kevalo buvo gaminami dažai audiniams, ąžuoliena naudota laivų statybai. Venecijiečiai gilių rinkėjus apmokestino specialiu mokesčiu pentati – ir tas mokestis, manoma, ilgainiui tapo vietos vardu.
Ąžuolų šiandien čia beveik neliko – juos pamažu išstūmė alyvmedžiai. Bet pavadinimas liko.
Senasis kvartalas – akmenys, kurie mena laikus
Kaimelyje yra nedidelis senasis kvartalas su tradiciniais akmeniniais namais, siauromis gatvelėmis ir ta atmosfera, kurios neįmanoma surežisuoti. Čia architektūra nepakito – ne dėl muziejinio konservatyvumo, o tiesiog todėl, kad žmonės gyvena taip, kaip visada gyveno.
Nedidelė kaimelio aikštė – tikras kaimelio centras. Čia vietiniai susirenka per pietus, vakare, po darbo. Tai ta aikštė, kurioje nereikia nieko daryti – galima tiesiog atsisėsti, užsisakyti kavą.
Panagia Odigitria bažnyčia
Kažkada kai lankiausi Pentatyje, man vienos tavernikės savininkas sako – ar buvai prie Odigitrios? Sakau , ne, va , sardinių festivalyje buvau, o ten ne. Sako – užvažiuok.
Tikrai nepagailėkite dar kelių minučių. Kažkaip pasiparkuokite tame siaurame kelyje ir užeikte į kiemą. Atsiveria puikiausias vaizdas į visą Pentatį, Agios Gordios pakrantę, Ortholitos uolą vandenyje ir dar toliau.
Bažnyčia Panagia Odigitria pastatyta 1845 metais. „Odigitria” graikiškai reiškia „Kelio rodytoja” – senas Mergelės Marijos ikonografinis tipas, kuriame ji rodo į Kristų kaip išgelbėjimo kelią.
Rugpjūčio 23-ioji – bažnyčios šventės diena – yra ir didžiausias metinis kaimelio panigiri.
Ortholithi uola
Iš bažnyčios kiemo, iš bet kurio aukšto taško kaimelyje, jūs ją matysite: Ortholithi uolą. Stačia vertikalia plokštuma iškylančią tiesiai iš jūros, lyg kažkieno ranka ją čia būtų įsmeigusi.
Graikiškai „ortholithi” reiškia tiesiog „vertikalus akmuo”.
Sardinių festivalis ir panigiri – kaimelis švenčia
Jei turite galimybę atvykti liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje – nepraleiskite progos. Pentati kasmet rengia sardinių festivalį mokyklos kieme: nemokamos keptos sardinės, nemokamas vynas, nemokamas įėjimas, gyva tradicinė muzika. Tai nėra turizmo renginys – tai kaimelis, besidžiaugiantis vasara su savo žmonėmis. Ir su kiekvienu, kas atsitiktinai užklysta.
O rugpjūčio 23-ioji – Panagia Odigitria šventė – tai dar vienas vakaras su muzika, šokiais iki vidurnakčio kaimelio mokyklos kieme.
Fieroula – paplūdimys tiems, kurie moka saugoti vietas
Žemiau Pentati kaimelio, 1 km vingiuotu keliu tarp alyvmedžių, pasiekiamas Fieroula paplūdimys. Jis mažas, akmenuotas, visiškai be infrastruktūros – nėra nei skėčių, nei barų, nei garso sistemos. Yra tik skaidrus vanduo, dramatiški uolų formos ir ta ypatinga tyla, kurią jauti, kai aplink – tik jūra ir akmuo.
Narams ir paviršinio nardymo mėgėjams čia tikras rojus: dugnas turtingas, vanduo skaidrus, žuvys drąsios. Audringomis dienomis reikia atsargumo – akmenys ir bangos ne pati geriausia kombinacija.
Atvažiuodamas čia, nepamiršk pasirūpinti pats vandeniu, maistu, apsauga nuo saulės.
Kur valgyti: Angela’s, Fieroula ir kiti
Angela’s Taverna – viena seniausių kaimelio tavernų, ir tai jaučiasi. Stogo sodas su nuostabiu vaizdu į jūrą ir kalnus, naminis maistas, ekologiškos daržovės iš savo sodo, vietinis vynas. Šeimininkas Makis, anot lankytojų, yra iš tų žmonių, kurie priverčia jaustis kaip šeimoje, o ne kaip restorano klientu.
Fieroula Restaurant – jei Angela’s yra kaimelio širdis, tai Fieroula yra jo gastronominė staigmena. Terasa virš jūros, šefas Giannis su originalia graikiškos virtuvės interpretacija. Šviežią žuvį verta rezervuoti dieną iš anksto.
The Strofi – kaimelio aikštės restoranas-kavinė-baras viename. Ryte – kava, dieną – meze, vakare – vakarienė. Vienas britų keliautojas aprašė, kaip iš Korfu miesto autobuse atvyko ankstų rytą, ir tavernos šeimininkė Sofija jį pasitiko tiesiog prie stotelės ir nusivedė iki namuose išsinuomoto kambario. Toks servisas – ne oficialus, tiesiog žmoniškas.
Kaip atvykti
Automobiliu iš Korfu miesto – apie 18–20 minučių. Kelias eina per žaliuojančias alyvmedžių giraites, pavažiuoti greit neišeis, betr pasigėrėti tuo keliu tikrai verta.
Viešuoju transportu: B9 linija iš Korfu miesto Green bus stoties. Geriau iš anksto patikrinti tvarkaraštį.